- veriamai
- veriamai̇̃ prv. Veriamai̇̃ žiūrė́ti.
.
.
verti — verti, vẽria, vėrė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L 1. tr.Žln smeigti, besti: Durklą vėrė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg. ║ Mrj prk … Dictionary of the Lithuanian Language